GYVASIS VANDUO - BERŽŲ SULA

BERŽŲ SULA

Beržų sulą galima vadinti panacėja nuo daugelio ligų. Tačiau rinkti ją galima tik ankstyvą pavasarį, kovo - balandžio mėnesiais, tik tada ji būna naudinga. Liaudies medicinoje buvo žinoma ne tik sula, bet gydymui naudojami pumpurai ir lapai, beržo grybas. Pirtyse naudojamos beržinės vantos.

• BERŽŲ SULOS NAUDINGOS MEDŽIAGOS

Beržų sula - kaip gyvas vanduo. Ji turi galybę naudingų savybių, ir jokio neigiamo poveikio. Suloje yra 0,5 - 2 % sacharinų,(gliukozė, fruktozė), C, PP vitaminų, kalcio(56,5mg/kg), magnio(22,0mg/kg),  natrio(14,5mg/kg),  kalio(115mg/kg), geležies druskų, daugiau kaip 10 organinių rūgščių, aromatinių junginių, 9 mikro - ir makro elementai. Šviežios beržų sultys gerai tonizuoja, mažina nuovargį, išsekimą, mieguistumą ir vispusiškai stiprina organizmą. Beržų suloje retai aptinkama nitratų.

• BERŽŲ SULOS NAUDA

- padeda sumažinti karščiavimą, bei gydo galvos skausmus.
- padeda gydyti bronchitą, plaučių uždegimą, kosulį.
- skatina audinių regeneraciją,žaizdų gijimą.
- greitina medžiagų apykaitą,šalina šlakus iš organizmo.
- naudingas kepenims, inkstų ir šlapimo takų akmenligei. Tuomet į sulą įdedama beržų lapų ekstrakto, tai tinka ir nuo šlapimo pūslės uždegimo.
- tinka mažam skrandžio rūgštingumui,skrandžio ir žarnyno ligoms.
- padeda esant edemoms.
- esant artritui, podagrai, reumatiniams sąnarių skausmams
- egzemai, neurodermitui, žvynelinei, dermatitui spuogams ir kitoms odos ligoms,taip pat galima skalauti plaukus- gydyti pleiskanas.

• KUR IR KADA RINKTI BERŽŲ SULĄ

Beržų sula renkama anksti pavasarį, kol dar neišsiskleidė pumpurai - tuomet visa nauda nueina į lapelius. Sula ima tekėti pakilus oro temperatūrai iki +4 - 6 laipsnių ir teka apie  2- 4 savaites. Sausesnėse vietose augančių beržų sula būna saldesnė. Ji būna tokia ir po šaltos žiemos. Kad sula teiktų naudos gydant įvairius susirgimus, jos reikėtų išgerti apie 2 litrus dienos bėgyje. Kitais atvejais - po stiklinę 3 kartus dienoje.
Reikėtų rinktis medžius toliau nuo miesto, ir nesirinkti jaunų ir labai senų beržų, nes jie gali žūti.
Sula - tai medžio kraujas, todėl leidžiant ją reikėtų laikytis tam tikrų taisyklių, nepažeisti medžio. Geriausia rinktis beržus 20 - 30 cm diametro. Gręžimo skylės turi būti šiaurinėje medžio pusėje, ne aukščiau 1 m nuo žemės, 2 cm skersmens pločio ir 3 cm gylyje įstatomas medinis latakėlis. Sulą geriausia rinkti į stiklinį indą.
Baigus leisti sulą, ertmė užkalama mediniu kaiščiu, geriau to paties medžio šakele, patepame sodo tepalu ar degutu. Palikus medį neužkaltą, jis gali žūti, arba ertmės vietoje ims gesti mediena.
Sula renkama 2-4 savaites, ir per ta laiką iš vieno suaugusio beržo galima prisileisti iki 10 kibirų sulos.

• KAIP LAIKOMA SULA

Šviežia sula gali būti laikoma šaldytuve 2 - 3 paras, toliau vartoti nepatartina, nes gali būti nuodinga. Reikėtų sandariai uždaryti ir prie 0 - +6 laipsnių temperatūros, sula išsilaiko apie 2 mėnesius. Laikymą šviežios sulos prailgina užšaldymas šaldiklyje. Šiuo atveju sula neužšąla prie 0 laipsnių, kaip vanduo, o prie -1,4 laipsnių temperatūros. Sula neužšąla ir išsaugo savo pradinę bio cheminę sudėtį iki 6 mėn. prie -1 laipsnio temperatūros.
Nuo seno žmonės mokėjo išlaikyti sulą raugindami ją, konservuodami. Senoliai į sulos kubilą įmesdavo riekę ruginės duonos, o ant viršaus pripildavo storą sluoksnį avižų(apie 5 cm) ir kubilą pridengdavo drobele. Avižos pradžioje nusėda, po to sudygsta ir pakyla. Įsišakniję ir sužaliavę, jos saugo sulą net iki rudens. Vertingosios savybes nuo to nenukenčia, tačiau pasikeičia vitaminų kiekis. Raugintoje suloje esančios bakterijos ir grybeliai turi daug B grupės vitaminų, atkuria organizmo mineralinių medžiagų pusiausvyrą, gerina virškinimą.
Sula galima prausti veidą, skalauti, stiprinti plaukus.
Pagal sulos tekėjimą, seniau spręsdavo apie orus - jei sula tekėdavo gausiai - vasara bus lietinga.