KIAULPIENĖ

KIAULPIENĖ

Vieniems tai skanus maistas, kitiems - daržo priešas. Tačiau pastaruoju metu kiaulpienė vis daugiau dėmesio sulaukia iš žaliavalgių, kurie jaunus lapelius, žiedus naudoja salotoms, žaliesiems kokteiliams, ar valgo tiesiog taip.

Pavasarį, tai ypatingas būdas papildyti organizmą natūraliais vitaminais, mineralais. Naudojami kiaulpienių lapai, žiedai, šaknys, sultys. Šaknys kasamos anksti pavasarį, tik pasirodžius lapams ir vėlai rudenį, kai lapai jau ima nykti. Džiovinamos 40 - 50 laipsnių temperatūroje, prieš tai jas gerai nuplovus ir nuvalius. Žiedai ir lapai nedžiovinami ir naudojami visą vasarą švieži.

NAUDINGOS KIAULPIENĖS MEDŽIAGOS

Kiaulpienės sultys - baltas, kartus skystis. Jis turi taraksacino, taraksacerino 2 - 3% kaučiukinių medžiagų, seskviterpeninio laktono, fruktozės, inulino, eterinio aliejaus, mineralinių medžiagų.

Žieduose ir lapuose yra taraksantino, flavoksantino, vitaminų C, A, B2, E, PP, cholino, saponino, smalos, geležies, mangano druskų, kalcio, fosforo iki 5% baltymų, ir tai daro juos maistingais.

Kiaulpienės šaknyse randami triterpeno junginiai: taraksasterolis, tarakserolis, pseudotaraksesterolis, beta - amirinas, sterinai: beta - sitosterinas, stigmasterinas, taraksolis, angliavandeniai: iki 40% inulino, riebūs aliejai, į kurių sudėtį įeina palmitino, linolino, melisino, oleino, serotino rūgščių gliceridai, kaučiukas, baltymai, smala ir kt.

Žiedynų krepšeliuose ir lapeliuose randama taraksantino, flavoksantino, liuteino, triterpeninių spiritų, arnidiolas, faradiolas.

NAUDINGOS KIAULPIENĖS SAVYBĖS

Kiaulpienė - puikus medaus šaltinis bitėms. Jų medus gaunasi kvapnus, tirštas, auksinio atspalvio, ryškaus skonio.

Kiaulpienė pasižymi šlapimą varančiu, tulžies išsiskyrimą skatinančiu poveikiu, mažina karščiavimą, skatina prakaitavimą, padeda atsikosėti, gerina virškinimą, apetitą, valo iš organizmo šlakus, naudojama esant vidurių užkietėjimui, hemorojui, spazmams, ramina ir turi švelniai migdomąjį poveikį. Vartojama esant kepenų veiklos sutrikimams, žarnyno kirminams varyti.

Augalo sultimis gydomos strazdanos, karpos, nuospaudos, gaminama kosmetika.

Skatina laktaciją maitinančioms moterims.

Kiaulpienė rekomenduojama esant mažakraujystei, padidėjus kraujospūdžiui, sutrikus skydliaukės veiklai, diabetui ir esant bendram organizmo silpnumui, išsekimui.

Džiovintų šaknų milteliai naudojami kenksmingų medžiagų pasišalinimui su šlapimu ir prakaitu skatinimui, gydant podagrą, reumatinius skausmus.

Eksperimentais, tyrinėjant kiaulpienę patvirtintas anti virusinis, anti kancerogeninis, prieš diabetinis jos poveikis,  taip pat nustatytas teigiamas poveikis, gydant tuberkuliozę.

KIAULPIENĖS VARTOJIMAS

Nuo senų laikų žmonės vartodavo šviežius kiaulpienės lapelius salotoms, piure, barščiams, sriuboms. Salotos tinkamos esant avitaminozei, padeda sureguliuoti medžiagų apykaitą ir išsaugoti gražią figūrą. Labai sveika marinuoti kiaulpienių pumpurai. Anglijoje jau seniai daromas pienių vynas. Iš prasiskleidusių žiedų verdama uogienė, skoniu primenanti medų, o iš kiaulpienių šaknų gaminama kava.

Kinijoje visos augalo dalys naudojamos karščio mažinimui, kaip tonizuojanti ir skatinanti prakaitavimą priemonė. Ją naudoja esant blogam apetitui, odos ligoms, nepakankant pieno maitinančioms mamoms. Lapai laikomi priešnuodžiu gyvačių įkandimams.

Čekijoje naudojama kaip tulžį, šlapimą varanti, stabdanti kraujavimą priemonė.

Bulgarijoje kiaulpiene gydomos kepenų ligos, gelta, tulžies, šlapimo takų uždegimams, akmenukų šalinimui, esant vidurių pūtimui, užkietėjimui, spazmams, o taip pat prieš žarnyno kirminus.

Be šių išvardintų negalavimų, Vokietijoje kiaulpienė dar naudojama esant nepakankamai blužnies veiklai.

KIAULPIENĖ LIAUDIES MEDICINOJE kiaulpiene nauda

Ypač plačiai naudojama liaudies medicinoje.

Augalo sultys - tai labiausiai tonizuojanti ir stiprinanti organizmą priemonė. Kiaulpienes sultys sumaišytos su ropių lapais ir morkų sultimis padeda esant kaulinio audinio susirgimams, stuburo stiprinimui, dantų tvirtumui. Prieš valgį išgeriant kasdien po 2-3 šaukštus kiaulpienės sulčių, duos organizmui beveik visas organizmui reikiamas medžiagas. Karčiosios medžiagos stimuliuoja kepenų veiklą, tirpina akmenis, šalina smėlį iš tulžies pūslės.

Kiaulpienes šaknų tinktūra - tonizuojanti, prakaitavimą skatinanti, kraują valanti priemonė. Šio augalo šaknys naudingos diabetikams, dėl cukraus kiekį mažinančio poveikio, taip pat įeina į svorį mažinančių žolių mišinių sudėtis. Kiaulpienių šaknų milteliai atstato medžiagų apykaitą, gydo žaizdas, opas, pragulas.

Dėl daugelio biologiškai aktyvių medžiagų buvimo, augalo košytė greičiau praeina žarnyną ir sumažina dieglius esant koalitams.

Džiovintų šaknų milteliai naudojami toksinų pasišalinimui iš organizmo su šlapimu ir prakaitu, esant podagrai,  reumatui.

Kiaulpiene populiari ir liaudies kosmetikoje: kaukė iš jos šviežių lapų maitina, drėkina ir jaunina odą, o žiedų tinktūra balina odą, naikina pigmentines dėmeles, strazdanas.

ŠALUTINIS POVEIKIS

Kiaulpienės nereikėtų vartoti jau turint akmenu tulžies puslėje, atsargiai vartoti esant skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opoms, nes gali sukelti uždegimus. Perdozavus galimas viduriavimas ,vėmimas.

KIAULPIENĖS ŠAKNIS : PANAUDOJIMAS IR NAUDA

Pienės šaknis turi kaučiuko, o rudenį ten susikaupia inulinas. Jis padeda kovoti su gelta ir gydo, stiprina kepenis.

Šaknys ruošiamos arba anksti pavasarį, kol dar pienes nepražydo, arba vėlai rudenį. Jos gerai nuplaunamos, ir pjaustomos išilgai į keturias dalis. Džiovinamos arba saulėje arba specialioje džiovykloje, kur temperatūra siekia 40 - 50 laipsnių.

Šaknys naudojamos farmacijos pramonėje, ir liaudies medicinoje.Iš jų gaminami sirupai, trauktinės, užpiltinės, ekstraktai.

Apetito skatinimui, spazmų mažinimui, kraujo valymui, ruošiama užpiltinė iš kiaulpienės šaknies. Tai taip pat gera priemone nuo vidurių užkietėjimo. O paruošimas jos toks: 1 valgomas šaukštas maltos šaknies užpilamas stikline (200 g) verdančio vandens. Laikome 2 valandas. Gerti po 1/3 stiklines 15 min. prieš valgį 3 kartus per dieną.

Kiaulpienės šaknies kartumas padidina skrandžio sulčių sekreciją. Tinka esant vidurių užkietėjimui, diabetui gydyti. Gydytojai pataria naudoti kaip priemonę prieš sklerozę. Kompresus galima dėti prie akių ligų. Šaknų milteliai naudojami opoms, nudegimams, praguloms, nušalimams. Šaknų nuovirą, miltelius, ekstraktus patariama naudoti esant hipertonijai, aterosklerozei, cholesterolio mažinimui.

Galima daryti iš pienių šaknies voneles esant egzemoms, odos bėrimams.

Jei "užia" galvoje, reikia visą vasarą valgyti sutarkuotą kiaulpienės šaknį su morkomis ir kitais žalumynais, užpiltais trupučiu aliejaus.

Kiaulpienė turtinga vitaminais, kalio druskomis, fosforu. Labai tinka bendram organizmo stiprinimui, jauninimui, taigi ne veltui nuo senų laikų ji laikoma "gyvenimo eliksyru".

kiaulpiene nauda