"PUSELĖS" - PASAKA SU LAIMINGA PRADŽIA

"PUSELĖS" - PASAKA SU LAIMINGA PRADŽIA

Sveikas ! Aš - tavo Puselė ! Aš prisitraukiau.
- Sveika, Pusele ! Aš irgi jaučiu, kad aš tavo Puselis. Aš laimingas !
- Aš taip ilgai tavęs ieškojau ! Kritau, klydau, mėlynes ir gumbus turėjau. Sakyk, kodėl neišeina iš karto, taip viens - du ir susitikom?
- Gyvenimo pamokos, kaip gi be jų...Manęs juk irgi nemokė, kaip pažinti savo Puselę. Žinai kiek kartų aš ne tą suradęs buvau ?
- Bet dabar mes suradom ir mes - dvi Puselės. Taip juk?
- Taip, aš galiu dėl tavęs tapti geresniu, švaresniu, stipresniu. Mesti rūkyt, pavyzdžiui. Ir net užmiršti apie žvejybą savaitgaliais.
- Dėl manęs - nereikia. Aš nepriimsiu jokių aukų. Nebent tu panorėsi tai padaryti dėl savęs. Aš nenoriu, kad tau būtų blogai. Todėl, kad ir man dėl to bus negera.
- Ir aš nenoriu, kad tau būtų bloga. Todėl, kad kai tau gerai, tai ir man būna gera.
- Tu rinkis pats. As su pagarba priimsiu tavo pasirinkimą, Puseli.
- O jei jis tau nepatiks?
- Aš paprasčiausiai tau pasakysiu apie tai. Bet nereikalausiu. Vis tiek - rinkis tu pats.
- Taip...Čia turbūt ir slypi esmė. Puseli - nebandyti perdaryt kito "pagal save", o priimti kaip yra. Aš dabar jaučiu tau tokį švelnumą ! Ir pažadu: aš niekada tavęs neįskaudinsiu.
- Ne žadėk. Nereikia pažadų. Net jeigu tu mane ir įskaudinsi - aš iš anksto tau atleidžiu. Aš jau žinau, kad skausmas - tai kartūs vaistai. Jeigu išgersi be kaprizų - labai padeda!
- Mieloji mano Pusele, aš pats išgerčiau visą pasaulio kartėlį, kad tik tave aplenktų ši taurė...
- Nesigaus, mylimasis. Kiekvienam sava taurė. Ir savo vaistai. Nieko nepadarysi !
- O kaip tu galvoji, kas mūsų namuose turi būti šeimininkas?
- Tu, aišku. Aš būsiu šeimininkė.
- Šeimininkas...šeimininkė..o koks skirtumas, paukštyte mano?
- Tavo paukštytė lizdelį suks, paukščiukus auklės, jaukumą ir namų šilumą skleis. Čia šeimininkės vaidmuo. Aš kaip prievaizdas koks būsiu, supranti?
- O aš?
- O tu busi Pats Svarbiausias. Tu atneši šakelių lizdeliui sukti, maistą paukščiukams. O dar ginsi nuo priešų ir saugosi mūsų namų rybas.
- Čia gaunasi, kad aš daug skraidysiu, o tu - nelabai.
- Na tai juk mano pasirinkimas. Aš pati taip noriu. Turi juk kas nors rūpintis lizdu. Taigi aš ir rūpinsiuos. Lengvai ir su džiaugsmu!
- Gerai, tegu bus taip. Tik žinok, kad jei tik tu užsinorėsi paskraidyti, aš visada pasiruošęs pasėdėti su paukščiukais ! Ir lizdą pasaugoti taip pat ! Nenoriu, kad tau būtų nuobodu.
- Kaip gali būti nuobodu, jei užsiimi mėgstamu darbu? Bet aš priimu tavo dovaną - ačiū.
- Klausyk, kaip tu manai, ar mes galėsime pragyventi be pykčių?
- Aš norėčiau. Bet turbūt visai be ginčų nepavyks. Aš pati su savimi kartais susipykstu, tokia jau aš. Aš labai greit užsiplieskiu ir labai greit nurimstu, aš - ugninga. Nieko?
- Bet juk aš tave ir įsimylėjau - va tokią, užsiliepsnojančią, užsiplieskiančią, nurimstančią...Įvairią. Aš tiesiog ant tavęs nepyksiu, štai ir viskas. Aš tau jau viską atleidau. Iš anksto !
- Kaip gerai....! Žinai, aš anksčiau šito nesupratau. Man visada reikėjo pasiekti savo. Ir paskutinis žodis būdavo mano. O va dabar - nu nei trupučiuko nesinori ! Nenoriu traukti kaldros ant savęs.
- O pabandykim pažaist šį žaidimą? Tiesiog pamėginkim. Štai kaldra - trauk ją sau ! Na trauk gi !
- Oi ! Nu tu gi jo visai nelaikei ! Aš jį iš karto ir ištraukiau.
- O aš ir nesiruošiau laikyt. Aš jį tau užleidau. Gal tu sušalai ir tau jo labiau reikia.
- Bet tau gi šalta ! Man net visas kūnas pašiurpo ! Eikš pas mane po kaldra. Aš tave sušildysiu.
- Matai, aš neturiu kaldros, o tu šali. Taip ir nutinka, kai susitinka dvi Puselės. Jie jaučia vienas kitą kaip save.
- Tiesa?....O kaip tu supratai, kad aš tavo Puselė?
- Nežinau. Keistai kažkaip - visu kūnu. Ir siela taip pat. Tarytum viskas manyje uždainavo. Na kaip finalas operoje. Angelų trimitai. O tu?
- O aš staiga supratau, kad esu pilnatvėje. Kad tavyje yra tai, ko man trūksta. Ir atvirkščiai. Ir kad mes galime tuo pasidalinti. Arba suvienyti. Na tai kaip du sparnai. Pas mane kairysis, pas tave - dešinysis. Ir aukštyn - į saulę !
- Turbūt todėl ir sako - "Puselės".O kai sudedam kartu - išeina viena. Ir galima skristi.
- Kodėl, nu kodėl mes nesusitikom anksčiau ? Kiek laimingo laiko praradom !
- Ne , brangioji, praradimų nebūna. Tik atradimai. Štai man, pavyzdžiui, reikėjo subręsti. Aš ir brendau ! Todėl dabar aš išmokau jausti, ir tikrai žinau ko noriu gyvenime.
- Žinai, tu teisus. Aš padariau tiek klaidų, kad tikai žinau, "kaip nereikia". O dabar jaučiu - "kaip reikia". Anksčiau aš visą laiką ieškojau meilės. O dabar as jos turiu tiek, kad noriu ir galiu pasidalinti ja su tavimi.
- O aš anksčiau vis bėgdavau nuo meilės. Man atrodė, kad meilė - tai apribojimai, priklausomybė, sąlygos. Ir tik dabar supratau, kad meilė - tai laisvė ! Laisvas skrydis !
- Žinoma, mielasis ! Tik taip! Meilė narvelyje negyvena. Jai ten ankšta, o ir sparnai atrofuojasi. Narvelyje nepaskraidysi !
- O jeigu staiga vienas iš mūsų..... Tu gi supranti. Mes nesame amžini. Kaip tada su vienu sparnu?
- Ne, tu man šito net nesakyk! Mes amžini. Ir mes visada būsim kartu.
- Taip šito norėtųsi, tačiau retai taip pasitaiko. Kad išeiti abiems "vieną dieną ir vieną valandą".
- Aš ne apie tai. Aš visai apie kitą ! Supranti, jei manęs ir nebebus šiame pasaulyje, aš tave palaikysiu būdama kitur. Būsiu šalia - tik nematoma. Tu pajausi mane! Aš neatimsiu iš tavęs antro sparno niekada.
- Būsi mano angelas visada?
- Aišku! Kaip gi aš tave paliksiu....
- Beje, kodėl "būsiu" ? Tu jau esi mano angelas šiame pasaulyje.O aš - tavo. Ir sparnai mūsų - dideli ir spindintys.
- Tai meilės sparnai....Tik ji dovanoja tokius didelius ir spindinčius...
- Tada skrendam, mano angele! Man atrodo pats laikas sukti lizdą.
- O argi angelai suka lizdus? Nors....net jei ir ne - mes būsim pirmieji !
- Aha. Būsim ! Ateik pas mane. Apsikabinkim stipriau. Išskleiskim sparnus! Ir - skrendam !
....Jie gyveno ilgai ir laimingai. Kaip pasakoj. Beje, ir pabaiga šios pasakos taip pat laiminga - kaip ir visas gyvenimas. Tikriausiai todėl, kad jie sugebėjo sudėlioti laimingą pradžią....

(Autorė Elfika)

"PUSELĖS" - PASAKA SU LAIMINGA PRADŽIA

"PUSELĖS" - PASAKA SU LAIMINGA PRADŽIA, pasakiečia