PASAKA - "KUR IŠEINA KALTĖ"

KUR IŠEINA KALTĖ 

PASAKA - "KUR IŠEINA KALTĖ"

Ėjo per gyvenimą Moteris, ir turėjo ji dvi palydoves : Kaltę ir Budelį. Kažkada, dar vaikystėje, Moteris susipažino su Kalte, bet toji jai prisistatė kaip Sąžinė. Mergaite patikėjo ir pakvietė ją keliauti kartu. Nuo to karto taip ir klajojo visi, koja kojon.

Kaltė kiekviename žingsnyje pareikšdavo savo nuomonę ir duodavo įvertinimus ( kaip ir buvo tikėtina nemalonius). Jei jos paklausius, tai moteris visuomet būdavo "pati kalta". O Budelis tik ir laukdavo, kol Kaltė duodavo ženklą. Kaip tik moteris pradėdavo dėl ko nors jausti kaltę, Budelis šast ir čia, kartu su visais savo piktadariškais instrumentais. Tik jam stengtis nelabai ir tereikėdavo : Moteris pati save nubausdavo su priežastimi ar be priežasties. Ji buvo kankinama abejonių - Budelis jai parūpindavo diržus ir bizūnus. O taip pat jis savo ginklų arsenale turėjo migreną ir alergiją, sąnarių skausmus ir skrandžio opą, ir dar daugelį dalykų. Be abejonės, dėl tokio gyvenimo moteris sirgo, kentėjo, prarado grožį ir jau visai nebemokėjo džiaugtis gyvenimu.

Ir štai kartą ji prisiminė:

- Dieve, kodėl aš taip sunkiai gyvenu? Aš dar jauna, o jaučiuosi sukriošusia sene. Mano siela išdarkyta, man gyvent nesinori ! Už ką man toks likimas? Ką aš tokio padariau, kad tu nusisukai nuo manęs?

Ir atsiliepė jai Kūrėjas:

-Mieloji, tai ne aš nusisukau nuo tavęs, o tu nuo manęs ! Sąžinės tu neturi, štai kas !

- Kaip tai - ne? aiktelėjo Moteris. - Štai gi ji, Sąžinė, visada su manimi ! Moko mane, pataria....

- Na jau ne ! - Kategoriškai paprieštaravo Kūrėjas. Tai ne Sąžinė, o Kaltė. Ir ne mokina, o kankina ! Sąžinė - tai kada tu padedi patekusiam į bėdą. O Kaltė - kai tu klampini pati save ten. Klaidelė įsivėlė !

- Taip, aš visada darau klaidas.... - pasimetusi pralemeno Moteris.

- O gal liaukimės tai vadinti klaidomis? - Pasiūlė Kūrėjas. - Tu tiesiog įgauni patirties, ir tiek. Ir jei tau atrodo, kad rezultatas nepageidaujamas, paprasčiausiai įsimink ir kitą sykį pasielk kitaip.

- Tai yra aš niekuo nekalta? - patikslino moteris.

- Jei tu kuo ir kalta, tai tik tuo, kad prisiėmei sau teisę save bausti, - atsakė jai Kūrėjas. - Tai Klaida, ir ją tikrai reikia ištaisyti. Manai, kad aš neklystu? Dar ir kaip ! Tačiau aš visada sakau : "Matai kaip čia įdomiai gavosi! " Ir tau taip siūlau.

- O ką man dabar toliau daryti?

- Tikriausiai paleisti Kaltę. O Budelis pasitrauks kartu su ja, jie juk porelė, jis be Kaltės gyvent negali. Pamėgink, eksperimentuok ! Tai tavo gyvenimas - pabūk pati Kūrėja.

Moteris pamąstė - pamąstė ir nusprendė pasiūsti Kaltę kur nors toliau. Maždaug kažkur ties žemės pusiauju. Kaltė apsidairė - šilta, žalia ir jūra arti. Nusipirko sau maudimuką ir skrybėlę, ir atsigulė į šezlongą - degintis. O Budelis persikvalifikavo ir rodo besiilsintiems pliažininkams fokusus. Abu patenkinti į ankstesni darbą gryžti nenori.

O Moteris, kuri liko be Kaltės ir Budelio, pasveiko, sužydėjo ir kuria, ką užsinori. O jei kas nors jai nepavyksta, tik tepasako:

" MATAI KAIP ČIA ĮDOMIAI GAVOSI ! "

(Autorė Elfika)