O JŪS IRGI "GERA MERGAITĖ"?

O JŪS IRGI "GERA MERGAITĖ"?

Kas gi tokios yra geros mergaitės? Tokiu žinau labai daug - ir mūsų mamų tarpe, ir senelių, ir bendraamžių tarpe, ir mergaičių, jaunesnių už mane. Kaip jos atrodo ir kuo gyvena? Kas jos tokios?

pirmūnės viskame
perfekcionistės
labai atsakingos
tos, kurioms labiausiai iš visų reikia (nors nieko sau)
užvaldytos baimės "o ką žmonės pagalvos"
pasiruošę visai save pamiršti dėl kitų - ir nebūtinai dėl artimųjų
jas pastato į keblią padėtį klausimas "ko tu nori"? Jos greičiausiai perklaus, o ko galima norėti? Ko reikia?
gyvena taip, kaip teisinga (o taisykles ima iš įvairių šaltinių arba sugalvoja pačios)
meistriškai iš savęs padaro altruistes ir bijo, kad kas nors jas gali palaikyti egoistėmis
jei reikia rinktis tarp savo norų ir svetimų visada renkasi svetimus
gyvena su foniniu kaltės jausmu
visada save lygina su kitais - sau ne į naudą
bando būti panašios į kažką geresnį ir sėkmingesnį
labai bijo suklysti ir nusižengti
pasiruošę žaisti gerą ir patogią, nors pačios nuo to nukenčia
kenčia nuo daugybės stomatitinių ir chroniškų ligų
visada laukia pagyrimo arba pritarimo
pasiruošę viską iškęsti, net jei ant jų pastoviai pilamos pamazgos
pasiruošę daryti tai, ką joms liepia kiti, net jei joms nepatinka ir nesinori
jų pagrindinis žodis "REIKIA"
uždraustas žodis "NORIU"
nemoka išreikšti neigiamų emocijų, ypač pykčio
gesina savo kūrybinį potencialą
nesupranta, ką reiškia būti savimi, rūpintis savimi ir save mylėti
galvoja, kad pasaulis sugrius, jei jos nustos jį laikyti ant savo pečių
laukia iš kitų, kad jie patys susipras ko joms reikia
labai dideli lūkesčiai ir pretenzijos artimiesiems( dažnai to nepripažįsta)
po įtempta šypsena visada slepiasi audra
nei su kuo negali užmegzti artimų draugiškų santykių
joms dažnai gėda, nepatogu, negerai ir neteisingai
bijo paprašyti kitų pagalbos, kad nesudaryt nepatogumų
visada jaučiasi skolingos įvairiems žmonėms
skausmingai, liguistai reaguoja į kritiką
užsiciklina ant kritikos - jei 10 žmonių pagyrė, o 1 - pabarė, prisimins tik pastarojo žodžius
mano, kad visiems turi ir visada patikti
meistriškai gali pačios save išprievartauti padaryti tai, nuo ko joms pačioms po to būna blogai
iš tikrųjų turi labai didelį ir rimtą išdidumą, manydamos, kad gali viską ir yra gali būti idealios
daugumoje labai nelaimingos moterys, va ko jau ko, o laimingomis jos būt nemoka.

Be visa ko, būtent jos terorizuoja kitas moteris, bandydamos įstatyti jas į kažkokius rėmus, perauklėti, išmokyti gyvent "teisingai" arba paprasčiausiai korektiškai ir mandagiai pabrėžia kitų trūkumus. Ir tai jos daro labai subtiliai, kad netgi nesuprasi ir neprikibsi. Paprasčiausiai pasigirs savo vaiku, kuris trijų mėnesių kalba net trimis kalbomis, arba nustebs, kad kažkas savo vyrui neruošia vakarienei penkių patiekalų. Joms nu to truputį lengviau gyventi - nes ne tik jos tokios neidealios (juk širdies gilumoje supranta, kad idealas nepasiekiamas).

Taip vienos "geros mergaitės" daro įtaką kitoms, ir nesvarbu kiek joms metų 10, 20, 30, 40, ir netgi 90 metų. Amžius neturi reikšmės. Ir tai su amžiumi nepraeina.

Pažinote kažką? Pavyzdžiui, save? Arba....? Nebūtinai turi atitikti visi šitie punktai - tiesiog suvokite minčių tėkmę. Kitą kartą galima ir vienu punktu išvesti save ir artimuosius iš proto. O kai kada galima surinkti visą buketą ir net daugiau. Šita zaraza labai gyvybinga, atrodo patraukliai, ir visuomenės toleruojama. Štai ir galvoja "geros mergaitės", kad viską daro teisingai, o laimės nėr!

Klaida tik tame, kad kol mes neišmoksime būti sąžiningos, jūsų geri darbai su paslėpta motyvacija "būti gerai" nieko gero neverti ir laimės neatneš. "Geros mergaitės" nuo laimingų skiriasi tuo, kad laimingos išoriškai daro dalykus tokius pat, bet savo noru, tai širdies šauksmas, o ne pareigos ar kaltės šauksmas. Jos neišduoda tame dalyke savęs, priešingai, atskleižia savo potencialą. "Geros mergaitės" tuo tarpu daro tai, ką reikia, o to ko nori, dažniausiai, jos ir pačios nežino.

Ir tam, kad tapti laiminga mergaite, reikia iš pradžių suprasti - kokia gi aš? Kas aš? Kur mano NORIU? Ir kur mano Aš? Mūsų pasaulyje tai nėra lengvas, aiškus kelias. Bet visgi, tai pats reikalingiausias ir "teisingiausias".

Ir atsisveikinkim su tuo patogiu daugeliui sindromu, kuris trukdo mums būtų laimingomis iš tikrųjų.