KĄ REIŠKIA SUTARTI SU TĖVAIS?

KĄ REIŠKIA SUTARTI SU TĖVAIS?

Jūs ne kartą ir ne du girdėjote visokias rekomendacijas iš psichologų, draugų, skaitėte knygose. Ir bet kuris "psichologiškai pasikaustęs žmogus" jums pasakys, kad pradžioje reikia sutvarkyti santykius su tėvais - ir tada jau viską gausite. Bet mes ne visai suprantam, kaip tai padaryti ir prie ko tai turėtų mus privesti.

Dažnai bandydami pagerinti santykius su tėvais mes norim išspręsti iš karto daug savo problemų. Šiandienos, vakarykščių ir rytdienos. Norim, kad mus gerbtų, žiūrėtų kaip į suaugusius, neperžengtų mūsų asmeninių laisvės ribų, ir prie viso to dar norim šiltų, dvasingų santykių, kad mus girtų ir niekada nekritikuotų, kad tėvai elgtųsi išmintingai, teisingai, ir netrukdytų gyvent. O dar geriau, kad su vaikais pasėdėtų, kai kada pinigų duotų, butą nupirktų, ir nieko nereikalautų. Ir klaidas savo pripažintų, atsiprašytų už tai kas buvo, suprastų, kad buvo neteisūs. Na sąrašas tęstųsi iki begalybės.

Mūsų nelabai jaudina tas, ką mes dabar jaučiame, ką norime jausti, mes tik svajojame apie santykius, kurie mūsų neskaudintų. Ir dėl šito mes pasiruošę kažką daryti. Kažką - bet nelabai daug. Išgerti porą stebuklingų piliulių ir kažkokiu būdu "užburti" savo mamą, kad ji gyvent netrukdytų. Kai kada mes išoriškai darome didelius darbus - gelbėjame juos, padedam iš visų jėgų, bet viduje mažai kas pasikeičia, pasilieka tos pačios pretenzijos ir viltys(na dabar tai jau tikrai atsidėkos!)

Daugelis mano - pradėsiu va dabar kažką daryti, pora kartų pamedituosiu... laišką parašysiu, ir santykiai iš karto pasitaisys, tėvai pasikeis ir viskas bus taip, kaip visada svajojau. Šilti, kupini pasitikėjimo santykiai, pilni meilės, pagarbos, palaikymo, supratimo! Ir visos problemos išsispręs savaime.

Arba surasiu tėvą, kuris mane paliko dar mažą. ateisiu pas jį pirma - o jis puls su ašaromis ir atsiprašymais man po kojom, apkabins ir dėl manęs nuvers kalnus, už tuos visus tylos metus. Butą padovanos, sakys, kad visada mane mylėjo ir laukė.

Arba grįšiu ir sąmoningumo stovyklos, "priėmus" per dvi dienas savo mamą, o ji puls man ant kaklo, mes apsikabinsim ir būsim kaip draugės, visą naktį sėdėsim virtuvėje, ir iš širdies plepėsim. Ir daugiau niekada man nebus skaudu, kaip anksčiau !

"TOKIU ATVEJU MŪSŲ LAUKIA ŽIAURUS NUSIVYLIMAS. TODĖL, KAD IŠORINIS SANTYKIŲ PLANAS DAR ILGAI LIKS TOKS KAIP BUVĘS. JIS PER DAUG INERTINGAS, KAD TAIP GREIT PASIKEISTŲ, SIELOS JUDESIAI VISADA LĖTI."

O santykiuose dalyvauja iš karto dvi sielos - todėl ir laiko reikia daugiau. Daugelis, negaudami greito rezultato, meta šį reikalą : nėra, nebuvo ir nereikia. Uždeda sau varnelę - santykius pagerinti bandžiau, nepavyko.

O dažnai nenori nieko daryti, galvodami, kad reikės su geriančiu tėvu bendrauti, glebesčiuotis, kai jo net matyt nesinori. Arba vėl reiks mamą išklausyt, jos negatyvo srautą, ar uošvienei vaidinti kaip ją myli, daryt viską kad jiems patiktų. Kam, kažką tvarkyti, jei ir be jų man labai gerai? Nereikia man jokių santykių ! Geriau atsisakyti tėvų ir visų kitų. Kad ją kur, tą giminės jėgą, jei reikia mokėt tokią kainą !

Bet mes daug ką prarandame. Labai daug. Taip, tai yra svarbu. Išgydyta širdis sugeba atverti mums daugiau galimybių tam, kad taptumėte laimingais. Bet tam, reikia išspręsti kai kokius santykių klausimus.

KĄ GI REIŠKIA SU TĖVAIS GERAI SUTARTI?

1. KEIČIAME SAVO ŠIRDĮ.

Mūsų pagrindinis tikslas - pakeisti ne matomą santykių pusę. Užduotis - pakeisti savo nuosavą santykį su tėvais savo širdyje. Rasti tai, už ką galim juos gerbti ir jiems dėkoti. Ir priimti juos turime tokius, kokie jie yra. Kaip būtent tuos tėvus, kurie mums reikalingi. Tai yra nuraminti savo širdį. Tai pats svarbiausias dalykas ir jo dažnai būna gana. Nors tai kur kas sudėtingiau, negu paprasčiausia apsimesti, kad mums viskas šiuo klausimu gerai.

2. IŠORINIAI SANTYKIAI - ANTRAEILIAI.

Tokių santykių gali ir visai nebūti - kai kada tai netgi į naudą, tokia pauzė, tyla, kuri leidžia padaryt tvarką savo viduje. Beveik visada naudinga kuriam laikui pagyventi atskirai(jei gyvenate kartu), arba truputį atsiriboti per atstumą, ypač jei santykiai kasdien kelia skausmą. Taip jums bus paprasčiau pakeisti savo širdį. Išoriniai santykiai gali atrodyti subyrėję, arba jie gali toliau tęstis su barniais, priekaištais, be jokio bendravimo, kontakto ir taip toliau.

"SVARBIAUSIA ČIA YRA TAI, KAS VYKSTA JŪSŲ ŠIRDYJE. IŠORINĖ REALYBĖ PAPRASTAI VĖLUOJA KELETU METŲ. TAI PRIKLAUSO NUO DAUGELIO FAKTŲ - PAVYZDŽIUI, NORO IR PASIRUOŠIMO PAČIŲ TĖVŲ KĄ NORS PAKEISTI"

3. TĖVAI NEPASIKEIS.

Reikia priimti šitą faktą ir nebandyti ištaisyti. Jie darys tai, ką ir darė visada. Jie vėl jums kels skausmą, arba bent bandys. Bet ar jausti tas kančias ar ne - mes pasirenkame patys. Ir galutinis tikslas tame, kad išmokti ne kentėti, o pakelti skausmą operatyviai ir tuo pačiu neprarasti pagarbos tėvams.

4. NUSTATYTI LEISTINAS RIBAS.

Priimti tėvus nereiškia priimti iš jų viską iš eilės. Mes čia kalbame apie visokius jų įpročius, kurie bet kokiame kontekste nepriimtini, neleistini. Greičiausia jums reikės išlaikyti distanciją, taisykles ir rėmus. O tam reikia suprasti, kas jūsų bendravime jums trukdo. Pavyzdžiui, jūs galite perspėti, kad pokalbis bus baigtas kiekvieną kartą, kai išgirsite įžeidimus savo adresu arba jūsų vyro adresu. Ir būkite tvirti tame - išgirdote eilinį įžeidimą - padėkite ragelį arba išeikite iš kambario. Be skandalų, isterikų ir viso kito.

"SVARBIAUSIA SUPRASTI SKIRTUMĄ - JŪS NE BANDOTE JŲ PERDARYTI, JŪS BANDOTE PAKEISTI ĮPRASTĄ KOMUNIKACIJĄ TARP JŪSŲ. KAD JUMS PAPRASČIAU BŪTŲ IŠLAIKYTI PAGARBĄ TĖVAMS".

5. BŪTI PASIRUOŠUSIEMS, KAD TĖVAI ĮSIŽEIS.

Greičiausiai jums prisieis susidurti su jų įsižeidimu ir priekaištais, užsuks pas jus ir kaltės jausmas, ir jausmas, kad esate" pati blogiausia dukra pasaulyje". Pasisveikinkite su tais jausmais, bet pasilikt ilgam jų nekvieskite. Jei jūs dirbate savo širdyje su tuo, kad atstatyti pagarbą tėvams, visa kita - neturi reikšmės. Tai pašalinis permainų efektas, kuris ne visada malonus. Reikia būti tam pasiruošus.

6. IŠEIKITE IŠ ŽAIDIMO.

Kai nebežaisite įprastinių žaidimų, yra šansas, kad tėvai supras, kad visa tai neprasmiška, nes jūs nereaguojate. O jei ir reaguojate, tai tik padidindami distanciją. Bet kokiam žaidimui reikia dviejų žaidėjų, jei jūs pasitrauksite, antrai pusei taps nebeįdomu kelti isterijas į niekur, kabinti kaltės jausmą ten kur jis nesikabina, bandyti kartis ant kaklo tam, kas nesileidžia.

7. NURAMINTI SAVO ŠIRDĮ.

Kai jūsų vidiniai santykiai sutvarkyti, jums vis vien - pasikeis jūsų tėvai ar ne. Ir tai yra vienas pagrindinių kriterijų, kad jums pasisekė. Kai jūs žinote, kad jie tokie yra, ir tokiais liks. Bet jūs vis tiek jiems dėkingi už visą ką gerą jums kada nors duotą. Ir galite gerbti juos už tai, ką jie jums davė. Kiek tai bebūtų - daug ar mažai. Lygiai tiek, kiek jums reikia.

8. NETEMPKITE VISKO UŽ DU.

Nesistenkite visko tempti ant savo pečių. Kai jūs tiek labai norite "harmonijos". apie kurią rašo knygose, kad įgrūdate save į patį tolimiausią kampą ir kenčiate. Netgi tai, ko kentėti nereiktų. Jus muša - o jūs šypsotės. Ir darote viską kas įmanoma, iš kailio neriatės, o lengviau nepasidaro.

"KAD SUTVARKYTI ŠIUOS SANTYKIUS JŪSŲ ŠIRDYJE, REIKALINGI TIK JŪS IR JŪSŲ NORAS. KAD SANTYKIAI TAPTŲ KITOKIE IŠORIŠKAI - JAU PRIREIKS ABIEJŲ PUSIŲ. IR KIEKVIENAS TURI PRAEITI SAVO KELIO ATKARPĄ, KITAIP TAI BUS SAVES APGAUDINĖJIMAS"

Beje, su vyru tai irgi panašiai atsitinka, tik kadangi ryšiai su juo stipresni, ir tokio amžiaus skirtumo nėra, permainoms reikia mažiau laiko.

Kol turite daug atliekamų jėgų ir jūs dirbate už save ir už antrą pusę, viskas atrodo gerai (tik kažko jūs pavargstate). Kai tik jėgos baigiasi - viskas nusirita dar giliau nei buvo iki tol. O jūsų partneris jau priprates prie to, kad jūs už jį viską darote, ir jums jau nesmagu ir vėl ateina kaltės jausmas.

Todėl neleiskite sau persistengti ir nepasiduokite norui padaryti santykius tobulus bet kokia kaina. Viskam savas laikas. Ir jei sakyti sąžiningai, jūs galite pragyventi ir be artimų, gerų santikių su tėvais (išoriskai). Daug metų jau taip gyvenote - ir nieko. Bet kuris suaugęs žmogus tai gali - ir kažkada susidurs su tokia būtinybe, net turėdamas idealius santykius.

Jūs negalėsite laimingai gyventi, jei jūsų širdyje bus skausmas. Jei "mama" arba "tėtis" ( arba "uošvienė" ir "uošvis") bus jūsų vidiniame pasaulyje susiję tik su įtampa, skausmu, nepasitenkinimu. Todėl pakeiskite savo kriterijus - ir keiskite ne realybę aplink save ir pasaulį, o užsiimkite savo širdies išvalymu.

KĄ REIŠKIA SUSITVARKYTI SANTYKIUS SAVO ŠIRDYJE?

Nuimkite visas pretenzijas ir įsižeidimus. Tėvai davė jums tiek, kiek galėjo. Ir daugiau jums nieko neskolingi. Nieko. Tegu jums tai ir nemalonu, nesuprantama, bet tai yra taip.

Nustokite teisti jų poelgius, įpročius, gyvenimo būdą. Kiaušinis vištos nemoko. Ir jaunesnis negali teisti ir kaltinti, ar teisūs vyresnieji tame, kas liečia tik jų asmeninį pasirinkimą. Taip, gal jie patys save žudo, gyvena neteisingai, daro klaidas. Tai galima tik priimti ir nustoti vertinti.

Suprasti, kad visa tai - ne baisi klaida, o būtinas jūsų sielos kelias, kur neatsitiktinai siela papuolė į tokią klasę su tokiomis pamokomis ir tokiais mokytojais, kad išlaikyti savo egzaminą.

Nelyginkite su kitais. Pas visus keliai skirtingi. Jūsų kelias individualus. Tegu pas kažką ir kitaip, ir jums tai patinka. Bet jūsų kelias - kitas. Jis savaip gražus, jame yra savos galimybės ir džiaugsmai.

Pergyvenkit savo skausmus ir įžeidimus, išliekit juos ant popieriaus(parašykit laišką, ir ne vieną). Apvalykite širdį nuo tų sudususių bulvių maišų, kuriuos ten nešiojate.

Mokykitės gerbti. Net jei ir nėra už ką. Yra puiki nusilenkimų praktika, kurią derėtų atlikti kiekvieną dieną, mažiausiai 40 dienų iš eilės. Yra kitokių praktikos būdų..naudokites jais. Bandykite, naudokitės, nesitikėdami greitų rezultatų.

Bukite dėkingi už tai ką turite ! Paimkite sąsiuvinį ir rašykite viską, ką dėl jūsų padarė tėvai. Pradėkite nuo "davė gyvybę", "auklėjo", baigdami kokiais nors prisiminimais iš vaikystės( jie yra pas kiekvieną, tiesiog dažnai būna paslėpti po storu sluoksniu nuoskaudų). Prisiminkite ir užsirašykite - kad ir smulkmenas. Kuo tėvai jums padėjo, kur palaikė, kur vertė keistis, kame jų dėka tapote geresni.

Prisiimkite atsakomybę už savo pačių gyvenimą. Tai juk taip patogu - truputį kas - kalta ne aš, kalti jie ! Atsisakyti to nelengva, tačiau verta. Nustoti versti kaltę tėvams dėl savo nesėkmių. Aš negaliu ištekėti ne todėl, kad mano mama šiokia ir tokia, o ji visai ne prie ko čia, ji tik įrankis mano likimo. Aš negaliu ištekėti todėl, kad nenoriu keisti savo širdies, bijau santykių, negerbiu vyrų ir apeinu juos lanku. Ir taip toliau.

Duoti sau teisę gyventi savo gyvenimą, nustatyti bendravimo su tėvais taisykles, distanciją - viską, kas padės jūsų širdyje išsaugoti pagarbą. Ir savarankiškai priiminėti sprendimus, kaip jūs norite gyveti, kur, su kuo, kaip auginti vaikus, kuo juos maitinti, kaip mokyti. Duokite sau teisę padėti tėvams, kai jums atsiranda galimybė, nenukandant sau rankos iki alkūnės. Kol jūs viduje sau tokio pažado neduosite - bus labai sunku.

Raskite tėvų meilės šaltinį, kad pasijaustumėte prisipildę. Tėviškos meilės šiame pasaulyje pakanka. Yra tie, pas ką jos begalo daug, o yra tie, kam jos trūksta. Ir jei jums reikalinga ši meilė, jei jos jums trūksta, tai raskite ją ten, kur meilę persipildžiusi. Tai gali būti šventikai, močiutės - kaimynės, dvasiniai vedliai. Svarbiausia, kad žmogus savo širdyje turėtų tokios melės ir būtų pasirengęs ja pasidalinti. Taip paprastai.

"BET YRA IR UNIVERSALUS TOKIOS MEILĖS ŠALTINIS, KADA NĖRA KITŲ. "DIEVAS - JIS JUK VISŲ GYVŲ BŪTYBIŲ TĖVAS. O MAMA MŪSŲ - TAI GAMTA."

Kodėl gi mums neišmokus semtis energijos iš jų - ten kur jos tiek daug ! O tai vaikštome ištiesta ranka, ten kur nieko neduos, todėl kad ir duot ko neturi. Kasdien pro šalį praeiname lobius, alkani kaip elgetos.

Reikia įspėti jus. Tai užtrūks ne dieną, savaitę, ir ne metus. Kartais iki visiško "štiliaus" širdy reikia praeiti 3 - 5 - 10 metų. Ir kuo anksčiau pradėsite - tuo geriau.

Vietoj to kad kramtyti nuoskaudas metų metais, išimkite jas ir apraudokite vieną syk. Vietoj to, kad tėvus padaryti priežastimi visų savo nesėkmių ir bėdų, tapkite laimingais patys jau šiandien.

'VIETOJ TO, KAD KAISTI JUOS, PRIIMKITE IR PRADĖKITE JUOS GERBTI. PERMAINOS JŪSŲ PAČIŲ ŠIRDYJE - SVARBIAUSIA. VISA KITA - SMULKMENOS."