DANIELIS SVAROVSKIS IR JO STEBŪKLINGIEJI KRISTALAI

DANIELIS SVAROVSKIS IR JO STEBUKLINGIEJI KRISTALAI

Į brangakmenių padirbinėjimą galima žiūrėti dvejopai: arba vadinti tai sukčiavimu ir brangiųjų akmenų klastojimu, padirbinėjimu, arba laikyti tai imitacijos menu. Abu tvirtinimai be abejonės teisingi. Todėl Danielių Svarovskį, nuo kurio gimimo praėjo jau 154 metai, vadino ir gudriu sukčiumi, ir iliuzijos meistru, ir juvelyru. Vienas faktas tikrai nenuginčijamas : kaip bevadintų Danielio Svarovskio verslą, jis sugebėjo paversti savo įmonę į svarbiausią pasaulyje kristalų gamintoją.

Žinoma Danielis Svarovskis buvo ne pirmas istorijoje žmogus, kuriam į galvą atėjo mintis padirbinėti brangiuosius akmenis. Nuo senų laikų tai jau buvo nelegalus, didelius pinigus atnešantis verslas. Žinomiausias sukčius XVIII amžiuje buvo Žoržas Frederikas Strazas, kuris užsiiminėdavo brangakmenių  padirbinėjimu. Jis buvo laikomas avantiuristu, o vėliau jo garbei dirbtiniai brangakmeniai buvo pavadinti strazais. O štai Danielis Svarovskis tapo pirmuoju, kuriam pavyko klastotę paversti mados trendu.(mados kryptimi)

Pagrindinė priežastis, dėl kurios Svarovskio negalima laikyti sukčiumi, - tai, kad jis niekada neslėpė padirbinėjimo fakto ir neklaidino žmonių. Briliantų padirbinėjimą jis vadino imitacija. Svarovskis ne tik privertė damas puoštis dirbtiniais brangakmeniais, bet ir įtikino jas tuo, kad tai prestižas ir labai madinga. 

 Svarovskiui dar jaunystėje buvo nulemta veiklos sritis: jis gimė 1862 metais, Šiaurės Bohemijos kalnuose, kuri nuo XVIII amžiaus garsėjo bohemiško stiklo gamyba. Pagrindinis čionykščių verslas buvo  stiklo dirbtuvės, kurią turėjo ir Danielio tėvas - ten buvo gaminama bižuterija smulkiai prekybai. Didelio pelno įmonė neatnešdavo. Danielis nesitikėjo tęsti tėvo pradėto verslo - jis svajojo tapti smuikininku ir rimtai mokėsi muzikos. Greitai, dėl neaiškių priežasčių jis metė savo mokslus ir išvyko į Paryžių mokytis inžinieriumi. 

Lemtingu įvykiu Danieliui  tapo jo susidomėjimas elektrotechnika ir elektros prietaisų konstravimu. 1883 metais jis pabuvojo Pirmoje elektros prietaisų parodoje Vienoje, kur jam atėjo į galvą idėja panaudoti elektros srovę stiklo šlifavimui. Išradimams ir testavimams tokio prietaiso išėjo daug laiko, apie 10 metų, bet 1892 metais Danielis Svarovskis gavo pirmosios kristalų šlifavimo mašinos patentą, ir jos pagalba buvo galima greitai ir kokybiškai apdirbti krištolą, ko dėka dirbtinių briliantų gamyba tapo masine. 

Svarovskis negrįžo į Bohemiją - konkurencija stiklo pramonėje ten buvo labai didelė, jis įsikūrė Austrijoje, Vatenso kaimelyje. Išsipirkęs pusiau apgriuvusią gamyklą, Danielis įkūrė čia gamyklą, leidžiančią gaminius iš krištolo. Niekas nesitikėjo, kad mažas kaimelis taps krištolo imperija ir turistų lankoma vieta. 

Gamyba greitai vystėsi. Ir 1900 metais Danielis praplėtė patalpas, pasamdė dar 200 darbuotojų ir pavadino savo  įmonę "Swarovski" - šiuo vardu ji žinoma ir dabar. Svarbiausia čia net ne šlifavimo technologija, o slapta pagrindinių mišinių sudėties formulė, naudojama gamyboje. Būtent dėl jos, Svarovskio kristalai išsiskyrė ypatingu, neįprastu skaidrumu ir blizgesiu. Ši formulė iki šių dienų laikoma didžiausioje paslaptyje. 

Danielis Svarovskis tapo bižuterijos epochos ir masinės dirbtinių brilijantų gamybos pradininku. XX amžiaus pradžioje, jau nebebuvo laikoma gėda puoštis dirbtiniais brangakmeniais. Tuo metu Koko Šanel ir Elza Skiapareli naudojo šią bižuteriją savo kolekcijose. Koko Šanel tvirtino: "Imitacija - tai pati sąžiningiausia meilikavimo forma. Papuošalų turi būti daug, bet jei visi jie tikri, tai atrodo  pagyrūniškai ir neskoningai".

Nuo to laiko bižuterija nebebuvo laikoma prastu skoniu net karališkuose rūmuose. Atsirado terminas "elitinė bižuterija", ir Svarovskis tapo jos pagrindiniu gamintoju. O inžinieriaus talentas Danieliui padėjo išgyventi du karus ir nebankrutuoti. Kai Pirmojo pasaulinio karo metu krito kainos juvelyrinių papuošalų, Svarovskis užsiėmė juvelyrinių instrumentų ir abrazyvinių medžiagų galandinimo ir poliravimo mašinoms gaminimu. 

Kristalų imperijos įkūrėjas mirė 1956 metais, sulaukęs 94 metų. Jo darbus tęsia iki šiol jo vaikai ir anūkai. Jie ištobulino spalvotų kristalų gamybą, šviestuvų detalių gamybą, suvenyrinių figurėlių gaminimą ir net automobilių dengimą kristalais. Rolls - Royce ot Swarovski.

1995 metais buvo atidarytas muziejus - ola "Krištoliniai Swarovskio pasauliai"

FOTO:

 livemaster.ru

 mylitta.ru

 lichnosti.net и clubjewelers.com