Vaida Vaida Author
Title: VEIKSMAS IR ATOVEIKIS
Author: Vaida
Rating 5 of 5 Des:
VEIKSMAS IR ATOVEIKSMIS Kartą Tolimuosiuose Rytuose gyveno imperatorius. Jis jau buvo senas, todėl nusprendė, kad atėjo laikas pas...

VEIKSMAS IR ATOVEIKSMIS




Kartą Tolimuosiuose Rytuose gyveno imperatorius. Jis jau buvo senas, todėl nusprendė, kad atėjo laikas pasirinkti įpėdinį. Užuot perdavęs imperatoriaus karūną vienam iš savo patarėjų ar sūnų, valdovas pasielgė kitaip. Sukvietė visus savo karalystės jaunuolius ir paskelbė: „Atėjo laikas man pasitraukti ir nurodyti įpėdinį. Nutariau parinkti vieną iš jūsų.“ Vaikinai apstulbo! Tačiau imperatorius tęsė: „Duosiu kiekvienam iš jūsų po sėklą. Nepaprastą sėklą. Noriu, kad jūs ją pasėtumėte, laistytumėte ir lygiai po metų vėl susirinktumėte čia parodyti, ką iš jos išauginote. Tada, įvertinęs augalus, aš ir nuspręsiu, kas bus naujasis imperatorius!“

Tarp vaikinų buvo jaunuolis, vardu Ling. Jis kaip ir visi kiti gavo sėklelę. Parėjęs namo su dideliu užsidegimu viską papasakojo savo motinai. Ši padėjo jam parinkti tinkamą puodą, žemę, o Ling pasodino sėklą ir ėmė ją prižiūrėti. Kiekvieną dieną laistė ir laukė, kada gi sudygs daigelis. Po kelių savaičių kiti jaunuoliai pradėjo pasakoti apie savo sėklas ir tai, kaip jos sudygo. Ling kiekvieną dieną apžiūrinėjo savo puodynę, tačiau niekas nedygo. Taip praėjo dar viena savaitė, po to dar viena. Kiti jau gyrėsi savaisiais augalais, tačiau Ling vis dar nieko neturėjo ir dėl to jautėsi esąs tikras nevykėlis. Jis buvo tikras, kad pražudė savąją sėklą. Praėjo šeši mėnesiai, o jo puodas tebebuvo tuščias. Visi puikavosi medeliais ir kitokiais vešliais augalais, o jis neturėjo nieko. Ling niekuo negalėjo pasigirti draugams, bet vis dar vylėsi, kad ir jo sėkla sudygs.

Pagaliau praėjo metai ir visi karalystės jaunuoliai nuvyko pas imperatorių parodyti savo išaugintų augalų. Ling pasakė mamai, kad neketina neštis tuščio puodo. Tačiau mama ir jo paties sąžinė patarė jam nieko neslėpti. Vaikinui suko pilvą vien pagalvojus, kas jo laukia, tačiau jis vis dėlto pasiėmė tuščią puodą ir nuvyko į rūmus, kur apstulbo pamatęs suneštų augalų įvairovę. Jie buvo įvairiausių dydžių ir formų, vieni už kitus gražesni. Ling pastatė savo tuščią puodą ant grindų. Dauguma iš jo juokėsi, kiti su užuojauta kalbėjo: "Na, tu bent jau pamėginai".

Pagaliau pasirodė imperatorius. Jis viską apžiūrėjo ir pagyrė jaunuolius: „Šaunuoliai, užauginote daug nuostabių medelių ir gėlių.“ Ling stengėsi pasislėpti už kitų nugarų. „Šiandien vienas iš jūsų taps naujuoju imperatoriumi!“ Staiga imperatorius pastebėjo salės gale tūnantį Ling su tuščiu puodu ir įsakė sargybai atvesti jaunuolį arčiau. Ling be galo persigando. „Imperatorius suprato, kad aš nevykėlis! Galbūt įsakys mane nužudyti!“ – mąstė jis. Kai vaikinas prisiartino, imperatorius pasiteiravo, kuo jis vardu. „Mano vardas Ling“, – atsakė šis. Kiti jaunuoliai iš jo šaipėsi ir juokėsi. Imperatorius įsakė visiems nutilti. Jis pažvelgė į Ling ir paskelbė: „Štai jūsų naujasis imperatorius! Jis vardu Ling!“ Ling negalėjo patikėti savo ausimis. Juk jis nesugebėjo net sėklelės išauginti. Koks gi iš jo imperatorius?

Tada imperatorius tarė: „Lygiai prieš metus aš daviau visiems po sėklą. Liepiau jums ją pasodinti, laistyti ir po metų atnešti man parodyti. Iš tikrųjų daviau jums išvirtas sėklas, kurios negalėjo sudygti. Bet jūs visi, išskyrus Ling, atsinešėte įvairiausių augalų. Kai pamatėte, kad mano duotos sėklos nesudygo, vietoje jų pasodinote kitas. Ling buvo vienintelis, kuriam užteko drąsos ir sąžiningumo atsinešti puodą su ta sėkla, kurią gavo iš manęs. Taigi, jis ir taps naujuoju imperatoriumi!“

Jei pasodinsime sąžiningumą, išaugs pasitikėjimas.
Jei pasodinsime gerumą, išaugs draugystė.
Jei pasodinsime nuolankumą, išaugs didybė.
Jei pasodinsime atkaklumą, išaugs pergalė.
Jei pasodinsime atidumą, išaugs harmonija.
Jei pasodinsime sunkų darbą, išaugs sėkmė.
Jei pasodinsime atlaidumą, išaugs susitaikymas.
Jei pasodinsime atvirumą, išaugs artumas.
Jei pasodinsime kantrybę, išaugs tobulėjimas.
Jei pasodinsime tikėjimą, išaugs stebuklai.

Taigi, atidžiai stebėkime, ką sėjame šiandien, nes nuo to priklauso, kas išaugs rytoj. Kitaip tariant, sėklos, kurias šiandien beriame, nulems mūsų gyvenimą ateityje – geresnį arba blogesnį. Vieną dieną teks arba džiaugtis vaisiais arba 
mokėti už tai, ką nusprendėme pasėti šiandien.


Dhirašanta Dasa Goswamis




PATIKO? PASIDALINK! ;)

Post a Comment Blogger

Receptai

 
Top